Izaijo 29

₁Ak, Arieli, Arieli,

mieste, kurį buvo apsupęs Dovydas!

Metus leiskite po metų,

vieną po kitos švęskite šventes.

₂Aš suvarginsiu Arielį;

bus jame dejonių ir raudų,

ir Jeruzalė man bus lyg Arielis.

₃Apsupsiu ją kaip Dovydas,

apstatysiu ją saugų bokštais,

apjuosiu apgulos pylimu.

₄Parblokšta ant žemės kalbėsi,

iš dulkių aidės tavo žodžiai.

Tarytum iš po žemės bylotų vėlė,

toks bus tavo balsas,

o tavo žodžiai bus tarsi šnabždesys iš dulkių.

₅Tavo priešų pulkai

bus it smulkios dulkės,

o gausieji engėjai – it vėjo blaškomi pelai.

Kai netikėtai vienu akimoju

₆Galybių VIEŠPATS aplankys tave

perkūnija, žemės drebėjimu, galingu ūžesiu,

viesulu, audra ir rajos ugnies liepsna,

₇kaip sapnas, kaip nakties regėjimas

atrodys minia visų tautų,

kovojančių su Arieliu

visais apgulos įtaisais.

₈Kaip alkanas sapnuoja, kad valgo,

tačiau nubunda toks pat alkanas,

arba kaip trokštantis sapnuoja, kad geria,

tačiau nubunda pavargęs ir troškulio kamuojamas,

taip nutiks ir tautų miniai,

kovojančiai su Siono kalnu.

₉Būkite neryžtingi, gūžčiokite pečiais,

apakinkite save ir būkite akli!

Būkite girti, bet ne nuo vyno,

svyruokite, bet ne nuo svaigiojo gėrimo!

₁₀Gilaus snaudulio dvasią VIEŠPATS išliejo ant jūsų.

Jis aptemdė jūsų akis – pranašus

ir jūsų galvas – regėtojus.

₁₃Viešpats ištarė: „Kadangi ši tauta tik liežuviu

tesiartina prie manęs, tik lūpomis tegarbina mane,

jos širdis nutolusi nuo manęs,

tik žmonių išmoktu įstatymu tesiremia mano garbinimas,

₁₄aš vėl nustebinsiu šią tautą taip nepaprastai,

kad jos išminčių išmintis nueis niekais,

ir protingųjų įžvalgumas pradings“.

₁₅Vargas tiems, kurie nuo VIEŠPATIES

giliai nuslepia savo planus!

Jie patamsyje daro savo darbus, sakydami:

„Kas mus mato? Kas mus pažįsta?“

₁₆Jūs verčiate dalykus aukštyn kojomis!

Argi puodžius lygus moliui?

Tarsi dirbinys sakytų apie savo dirbėją:

„Jis manęs nepadarė!“

Arba kūrinys tartų apie savo kūrėją:

„Nieko jis neišmano!“

₁₇Argi ne tiesa, kad netrukus

Libanas pavirs vešliais laukais,

o vešlieji laukai bus laikomi sodu?

₁₈Tą dieną kurčiai išgirs knygos žodžius,

aklieji praregės iš savo niūrios tamsybės.

₁₉Kuklieji vėl džiaugsis VIEŠPAČIU,

vargšai džiūgaus dėl Izraelio Šventojo.

₂₀Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls,

ir sunaikinti bus piktanoriai,

₂₁kurie žodžiu padaro žmogų nusikaltėliu,

spęsdami vartuose pinkles jo gynėjui

ir palikdami teisųjį tuščiomis rankomis.

„Dabar Jokūbui nebereikės gėdytis,

jo veidas nebeblykš iš baimės.

₂₃Matydamas savo vaikus,

kuriuos padarė mano rankos,

jis šlovins mano vardą, garbins Jokūbo Šventąjį,

pagarbiai pripažins Izraelio Dievo galybę.

₂₄Tuomet klaidžiojantiems dvasia grįš išmanymas,

murmantieji leisis pamokomi.